Armonikėlė

ARMONIKĖLĖMS SKIRTOS TEMOS:


-----------------------------------------------------
Lūpinė armonikėlė (ang. harmonica) - tai nedidelis, pučiamasis muzikos instrumentas, tačiau skirtingai nuo daugelio kitų pučiamųjų, ja yra grojama tiek iškvėpiant - pučiant, tiek įkvėpiant - traukiant orą. Išoriškai šis muzikos instrumentas atrodo gana paprastas, tačiau juo galima groti ir visai nepaprastas melodijas.
Lietuvoje, palyginus, - deja mažai populiarus, na o užsienyje, o ypač JAV, - pakankamai populiarus. Lūpine armonikėle grojami įvairūs muzikiniai stiliai: folk, jazz, country, blues, klasika o taip pat ir pop bei rock muzika.
Lūpinių armonikėlių yra keletos rušių iš kurių populiariausios diatoninės ir chromatinės, taip pat yra tremolo ir oktavinės, na ir keletas dar retų rušių (pvz.bosinės). Jos skiriasi daugeliu aspektų, tame tarpe ir išoriškai. Gal kiek išoriškai mažesni skirtumai yra tarp tremolo ir oktavinių armonikėlių. Šiame tinklaraštyje rašysiu apie dešimties skylučių - diatonines lūp.armonikėles, dar kartais vadinamas Blues Harp. 
Diatoninė armonikėlė, standartiškai yra suderinta pagal richterio skalę ir yra mažorinės tonacijos, joje - viena eile išdėstytos dešimt skylučių. Toks harpiukas (armonikėlė) kompaktiškas, patogus pasiimti į kelionę ar į svečius instrumentas, telpantis į delną ir patogus įsidėti net ir kišenėn. 
Diatoninės armonikėlės yra skirtingų tonacijų, kurios žymimos raidėmis. Kiekvienai atskirai tonacijai (ang. key) - skirtinga armonikėlė. Pavyzdys kaip skamba skirtingų tonacijų armonikėlės gali būti šiame Juzzie Smith pasirodyme, kur jis naudoja 8 skirtinų tonacijų armonikėlęs. Taip pat yra daugiau specialių tonacijų konfigūracijos armonikėlių, tokių kaip: kantri ar minorinė konfigūracijos. Kiekvienos tonacijos konfigūracija išgaunamas garsas skiriasi. Armonikėlės tonacija yra nurodoma ant armonikėlės dėžutės ir ant pačios armonikėlės. Tonacijos žymos (raidės) vieta ant armonikėlės gali skirtins priklausomai nuo modelio ar gamintojo. Dažniausiai bus pažymėta ant korpuso plokštelės arba paties korpuso.
Pagrindinės tonacijos (nuo žemiausios iki aukčiausios):
G, Ab, A, Bb, B, C, Db, D, Eb, E, F, F#
Kad būtų aiškiau paminėtinta, jog kaikuriose šalyse įprasta naudoti raidinę notaciją, kur raidės atitinka (mums iprastas) natas:
G
Ab
A
Bb
B
C
Db
D
Eb
E
F
F#
Sol
La
bemol
La
Si
bemol
Si
Do
Re
bemol
Re
Mi
bemol
Mi
Fa
Fa
diezas

Be šių, yra daugiau tonacijų: pažemintos (ang. low) tonacijos žymimos "Low" arba "L". Taip pat gali būti ir paaukšintų tonacijų. Kad būtų paprsčiau suprasti: žemos tonacijos=žemi garsai, aukštos tonacijos=aukšti garsai.
Kaip matote "C" tonacija randasi per viduriuką tarp žemesnių ir aukštesnių tonacijų. Dėl to ši tonacija rekomenduojama įsigijant pirmąją armonikėlę, taip pat jai yra pritaikyta daugiausia mokomosios medžiagos - bandydami groti skambėsite taip kaip girdite iš mokamojo šaltinio ir pagal šią tonaciją yra pakankamai TAB'ų pradedantiesiems. TAB'ai - tai tabulatūra, kuomet natų užrašymas pakeičiamas tam tikrais kodais, palengvinant mokymąsį. Daugiau apie tai skaitykite skyriuje "TABai".


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Pranešimai (Atom)